Kino istorija: Nuo senovės Graikijos iki mūsų dienų

Kino istorija: Nuo senovės Graikijos iki mūsų dienų

Kino menas yra viena iš naujesnių menų, bet jo istorija yra ilga ir klastinga, linkusi kisti ir vystytis. Kino istorija virsta įvairiomis peripetijomis, nuo pirmųjų bandomųjų vaizdo įrašų iki mūsų dienų įvairių žanrų filmų, galinčių sukelti įspūdžių pasauliniu mastu. Šiuo straipsniu nagrinėjama kino istorija, apimanti laikotarpį nuo senovės Graikijos iki mūsų dienų.

Senovės Graikija buvo viena pirmųjų kultūrų, kurios naudojo sklaustinę priežastimi tiesioginiam vaizdo stebėjimui ir jo užregistavimui. Taisyklės ir procedūros buvo perkeliamos į kitas kultūras, tokias kaip žydai ir krikščionys, kurie naudojo juos savose apeigose ir ceremonijose.

Vis dėlto pirmuoju nuolatinu (t.y. ilgai veikiančiu) kinematografo aparatu laikomas Ljosės susitikimas miške, 1895 metais sukurtas Ljo ir Augusto Lyumierų broliai. Tai buvo 50-akimis sekundėmis trukusi vienas pirmųjų judriųjų vaizdų, kuris paskatino žiūrovų susidomėjimą ir žadėjo daugiau tokių naujovių. Lietuvos teritorijoje pirmasis filmas pasirodė 1909 metais Vilniuje – tai buvo Lietuvos nacionalinio teatro rūmų direktoriaus Vincenso Kudirkos savaitės naujienų filmas.

Nuolatinis kinematografas staiga tapo populiaria kino formos dėka, taigi vystymasis buvo sparčiai pakeliui. Tada populiarėjo trumpi filmai, pristatantys smurtą, tragediją ar komediją. Vis daugiau ir daugiau filmų pradėjo atsirasti, sukeldami susidomėjimą visuomenėje ir virstant tikria pramone.

Pirmasis „garso“ filmas, numatantis vokalinę muziką ir dialogą, buvo sukurtas 1927 metais – tai buvo Disneio filmas „Alisė nuostabioje šalyje“. Šis momentas pradėjo kino propagandą, kaip ją pažįstame šiandien. Kino teatrai tapo mėgstamiausiu laisvalaikio pramogų būdu, ypač per depresijos laikotarpį.

Filmo industrija toliau vystėsi, sukurdama vis naujus žanrus ir stilius. Po antrojo pasaulinio karo pasirodantys filmų kūrėjai išnaudojo karinio elito nuotaikas ir bendrąją įtemptą atmosferą propaguoti saugų, ramią santvarką, sukuriant vakarietiškas kino melodramas ir vesternus.

XX amžiaus antrojo pusės kino kritikai rašė apie tūkstančius kino kūrinių, atspindinčių vienokią ar kitokią reiškinio situaciją, politinę ideologiją, vaizdinius efektus ar kitas visas problemas, kuriomis susiduria žmogus. Įvyko daugybė technologijos pokyčių, įskaitant įrašymą žiedinėmis belaisvėmis kameromis, filmo montavimą kompiuteriuose, 3D ir kitus efektus.

Šiandieniniame kino pasaulyje bandoma įtraukti vis naujas populiarumo ir išliekamumo priemones, naudojant ne tik kinemato-, bet ir variklio technologijas, tokias kaip virtualusis tikrovės, - tokie garsūs filmavimo būdai kaip IMAX arba „uk juosteles“.

Per visą istoriją kino pramonei jau seniai prisijungė daugybė naujų žanrų ir stilistikų, ir tai egzistuoja iki šios dienos. Iš pradžios sukurta kaip savotiška „technologinė dalis“ rašytinėje literatūroje, kuri gamina dar gimnazijos grožį pučiamus projektus ir tuo pačiu metu geria pramogas su imitacija ir kūryba.

Įvairiausi kino žanrai ir stiliai, tokiems kaip drama, komedija, baikalas, klaidos, siaubas ir daugelis kitų, tęsiasi iki šiol, tarsi dazniau, tarsi retesniais atvejais kinematografas integruojamas ir į kitas pramogas ir medijas - televizijos laidų ir kompiuterinių žaidimų kūrimą.

Kino istorija turėjo daug sunkumų, bet vis dėlto jis išliko ir vystėsi, tarsi keičiantis ir jungiantis su kitomis pramogomis ir technologijomis. Kino teatras vis dar yra populiariausia pramogų forma visame pasaulyje. Įrašant vaizduotės sugalvotas patirtis ir idėjas, kino menas yra kultūros svarba ir svarbiausiomis laikotarpiais yra išsiskiręs kaip rinktinę estetinę meninę veiklą.